UAB

Internetu jau registruojamos uždarosios akcinės bendrovės, kurias steigia:

  • steigėjai turintys elektroninius parašus,
  • pasirenkantis tipinius bendrovės įstatus,
  • pasirenkantis įmonės buveinę steigėjui nuosavybės teise priklausančiame turte arba buveinės savininkas gali pasirašyti sutikimą elektroniniu parašu;
  • įmonės pavadinimas bus kuriamas taisyklinga lietuvių kalba.

Neįvykdžius bent vienos iš paminėtų sąlygų uždarosios akcinės bendrovės steigimo procedūra lieka nepakitusi, tai yra reikia pasiruošti steigimo dokumentus, juos pasitvirtinti notarinėje kontoroje ir tik tuomet juridinių asmenų registras įregistruos uždarąją akcinę bendrovę.

Jeigu įmonės buveinę registruojate ne savo nuosavybėje ir jeigu nėra galimybės visiems steigėjams naudotis elektroniniu parašu, o taip pat gaila laiko aiškinantis kaip tuo parašu naudotis, kaip įdiegti programinę įrangą. Mes Jums galime padėti be rūpesčių ir greitai įsteigti uždarąją akcinę bendrovę.


Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra šiuo metu viena populiariausių teisinių formų. UAB yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. UAB kapitalas negali būti mažesnis kaip 2 500 eurų ir negali būti daugiau kaip 250 akcininkų. Šios bendrovės akcijos neplatinamos viešai, išskyrus atvejus, numatytus įstatymuose arba bendrovės įstatuose. Jos steigėjai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, Lietuvos ir užsienio piliečiai bei įmonės.

Uždarųjų akcinių bendrovių valdymas išreiškiamas per akcininkų teises ir pareigas, kurias nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, taip pat bendrovės įstatai. Pabrėžtina, jog akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.

Pažymėtina, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − bendrovės vadovą. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų. Bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas − valdyba. Jeigu bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, stebėtojų tarybai nustatytos funkcijos kitų bendrovės organų kompetencijai nepriskiriamos. Jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus Įstatymo nustatytas išimtis.